Advento kalendorių esame turėję pačių įvairiausių: ir mamos rankom naktim ruoštų, ir liofilizuotų (kas labai kietai atrodė tik man vienai) ir brangių šokoladinių ir pačių paprasčiausių po 1.99. Pati kalendoriaus lukštenimo tradicija atrodo labai smagi, bet, mūsų šeimoje, ne visada buvo vedanti į suvokimą, ko laukiame, kokia to laukimo prasmė ir koks to išlukštento rytinio… Read More »Advento kalendorius „Mūsų dovanos Jėzui”
Ne kartą girdėjau tėvus dalinantis, kad norėtų vaikelį pakrikštyti, bet, žinai, tiek planavimo, ruošos ir išlaidų, kad nukelsime kitai vasarai… Visai nenorėdama nuvertinti krikšto reikšmės ir vertės, nes ji be kalbų yra didžiulė, manau, kad krikšto šventė dažnai yra smarkiai pervertinama, visą dėmesį sutelkiant būtent į šventę – kvietimus, dekorą, dovanas, sukneles ir nuotraukas, ir… Read More »Kas svarbiausia ruošiantis krikšto šventei?
Nuotraukos iš tos dienos, kai jiedu 1956 m. susituokė Skaudvilės metrikacijoje, jie neturi, nebuvo nei baltos suknelės, nei puotos (taigi nei servizo, nei patalynės užvalkalų ar portjerų komplekto gyvenimo pradžiai), nes – nebuvo iš ko. – Patikom vienas kitam, bet kažkokios didelės aistros, na, kaip rodo filmuose, turbūt nebuvo, – sako močiutė.… Read More »Apie santuoką arba kaip neužspringti
Lovos keitimas (iš kūdikio lovelės į „didelio vaiko lovą“) – vienas tų svarbesnių vaiko raidos sąlygotų momentų, su kuriuo mes, tėvai, anksčiau ar vėliau turime susidoroti. Paprastai apie tai galvoti pradedama, kai mažyliai ima ropštis iš lovelės ar rodyti, jog trokšta daugiau savarankiškumo galimybių. Mūsų atveju tai nutiko dėl to, kad laukėmės antrojo mažylio, tad nori nenori reikėjo… Read More »Darome patys mažiems: lova-namelis
